Jei teko susidurt, norite ir galite pasidalinkite savo būdais. Gal pravers kitiems 😊

O gal kas nors susidure su tuo, kaip teisingai bendrauti su zmogumi pas kuri depresija?

Anksčiau tokios ligos nebuvo. Užtat niekas nesuprasdavo, kodėl normalus žmogus prasigėrė, prasilošė ar nusižudė :( Dabar manau, kad buvo ir man, bridau iš tos bėdos 10 metų, kol nepasikeitė gyvenimo sąlygos, šeima ir draugai. Je aplinka nepasikeis, neišbrisi iš depresijos niekada.

Pats ligonis turi kreiptis i gydytojus

Patarimų neturiu, bet siunčiu palaikymą

Visos savivaldybės organizuoja nemokamas psichologo konsultacijas (iki 6 kartų vienam asmeniui). Verta pasinaudoti, pasidomėti.

Yra teke susidurti su sia diagnoze turinciais zmonemis dar studiju laikais. Tai bendravimas su jais labai nelengvas.

Labai labai senai susirgo mama Labai buvo sunku matyti ir suprasti kas vyksta,kodel ji prarado norą gyventi, šypsotis, nepamenu kas ją paskatino nueiti pas gydytoją, Žinoma priraše vaistų, Dėja po vaistų buvo dar blogiau, ji visuomet buvo "apdujusi" dar labiau verkdavo, gulejo ir nieko nieko nebenorejo,priaugo per pora menesių nuo vaistų daug svorio.Tačiau kažkas vieną dieną atsitiko,ji pasake (niekada nepamiršiu) VISKAS,NEBEGERSIU VAISTŲ man nuo jų dar blogiau, ji nustojo juos vartoti, tiesiog mačiau kad buvo kova su savimi, ir po nemenko laiko ji atsistate, buvo gera matyti mamą jau pagaliau tą savo mamą kuri apkabina,šypsosi ir nori gyventi.Kadangi tėčio neturėjome sunku buvo jei padėti atsiguldavau šalia ir guledavau. Tai mano vaiko atsiminimai.Gal buvo kokie 7-8metai man pačiai. Dabar suaugusi daugiau suvokiu daugiau suprantu ir jei tik matau aplink kažką panašaus būtinai padedu,nepalikime tokių žmonių vienų, visi jie skirtingai išgyvena šią ligą. O kiti ir nesusitvarko🫥

Tikrai ne visi supranta, kad tai liga.

Yra tekę susidurti su ne vienu sergančiu, tai baisi liga, skaudi patirtis. Kartais galvoju, kad kai yra koks auglys, jį galima išpjauti, o kai širdies, smegenų liga, kaip tada, neužtenka pusės metų išpjovimui ir reabilitacijai, tenka dirbti ilgus metus, o gal net visą gyvenimą, nes kiekviena papildoma trauma, dirgiklis (kaip pvz minėjo kita narė - bandymas nusižudyti) dar labiau apsunkina bandyma pagyti, pastumia į dar gilesnę duobę. Suaugęs žmogus dar gali bandyti ieškoti kažkokių mechanizmų, kad veiktų, bet kaip paaiškinti tam jaunam žmogui, kur ir šeimoje gauna visą palaikymą, ir suteiktos visos galimybės prieš akis, tai negana, kad visas pasaulis jam atrodo per žiaurus, bet ir apima didžiausia kaltė, kad yra toks. Nežinau, turbūt reikalingas labai stiprus autoritetas arba prisiminimas, kas yra gera, kad bent kažką užčiuoptų.

Kaip padėt jiems? Tai palaikymas, pats žmogus turi norėt sau padėt, jei nori tai pas psichologus, lankyti terapija, susirasti kokia veikla, vaistai (priklauso pagal būklės), įsigyti šunį ar katę ( taip pat priklauso nuo būklės), žinau nėra taip lengva, bent padaryt po mažą žingsnelį. Jei žmogus nenori - tai niekuo nepadėsit, net šeimos nariai ar draugai, tad rūpinkitės savimi.