Pritariu, nes paskui suvarytą sveikatą reikės ilgai ir nuobodžiai gydyti, ko pasekoje dar ilgesniam laikui iškrisite iš darbo rinkos. ❤️

Būtent, esu dirbusi labai stipriai emociškai negeram darbe, ko pasekoje vienai kolegei net pašlijo psichinė sveikata net po daugelio metų, nors ji ten ir nebedirba. Tad į darbą kaip į šventę, visada pasitempusi turi būti pati,o ne darbas ėsti nervus.

Labai ačiū, kad dalinatės ❤️

Žinote, viena kai eini iš darbo į darbą, įsivažiavęs. O visai kita, kai eini po vaiko auginimo atostogų. Dar ir ta, kuri mokina nepasirodo labai teigiamai nusiteikus mano atžvilgiu. Tas drasos neprideda... Jau praktiškai į darbą skeptiškai žiūriu

O ji iseis is darbo ar liks su jumis?

Gimus pirmam vaikui, atostogų metu gavau pasiūlymą sudalyvaut konkurse dėl aukštesnių pareigų kur neturėjau jokios patirties. Konkursą laimėjau ir į darbą grįžau anksčiau-po metų. Pradžia atrodė kosminė-vadovauti skyriuj, kur patirties neturiu, vienerių metų sūnus su močiutėmis namie... ir pilvą suko ir naktim sapnuodavau darbą ir rankos drebėjo, bet džiaugiuosi šituo sprendimu, nes apsipratau, įgijau naujos patirties ir darbas ėmė patikti. Dabar auginu antrą vaiką 🫢

Įsidarbinau prieš 2 metus, bet mano tiesioginė vadovė buvo labai skeptiškai nusiteikusi mano atžvilgiu (bet tikau pokalbio metu direktoriui, tai jis užtarė žodį). Pačioje pradžioje buvo sunkoka, nes jautėsi jos nepasitikėjimas, retkarčiais netgi pašaipa, ,,kaip galima va šito nesuprasti, čia juk taip paprasta“. Reikia neimt į dūšią tokių replikų ir net mokėt atsikirsti. Įsidėkit į galvą, kad Jūs neturit nieko įrodinėt kitiems. (Be to, pradirbus 2 metus suporatau, kad tai tiesiog toks tos mano vadovės charakteris, ir ji taip elgiasi su visais. Nebekreipiu dabar dėmesio, dirbu savo darbą ir tiek 😉😄) Sėkmės!

Po tokių atostogų grįžti, normalu, kad reikia įsivažiuoti, viskas bus gerai, pradžia visada sunki ❤️ o jei vis tik nebus gerai, žinosite, kad reikia keisti 🙂

Ačiū Jums ❤️