ačiū :)

ačiū :)

Dėl lojimo kieme, tai manau, kad šuniukas tiesiog saugo savo teritoriją :) tai yra jo kiemas, kuriame yra budrus. Apskritai žmonės šiais laikais labai sujautrėję dėl lojimo, o šunų pasaulyje tai yra visiškai natūralu ir jų prigimtis yra saugoti. Tiesiog yra vienos veislės šunų, kurie loja daugiau, kiti - mažiau. Kaip žmonės, kurie daug kalba ir kurie mažai kalba 😄 Bet lojimas nėra kažkokia bėda. Problema, kad pas mus labai daug aplinkinių žmonių (neauginančių šunų ir jų nemėgstančių) ir taipogi needukuotų ir netolerantiškų ne tik šunų atžvilgiu 😒

Na, man ir vyrui bei kitiems kaimynams viskas būtų ok, bet turim už tvoros kaimyną, kuris jau baigia išvest iš kantrybės ir tik šuo suloja - grasina policija, kad imsis veiksmų ir pan....tai vien dėl šito bandom ramint, nors suprantam, kad tai normalu šuniui paloti

Oi labai suprantu jus dėl kaimyno. Tuomet saugokit savo šuniuką nuo jo ir patys pasisaugokit. Daug tų piktų, neadekvačių žmonių gyvena aplink mus, deja... 😖

O kokiose situacijose loja kieme? Ar kai kažką mato, ar kai nuobodžiauja, ar įsiaudrina vos tik išėjęs?

Kai išgirsta kažką, kai mato, kad kas už tvoros vaikšto ar šiaip kažką daro (gyvenam kotedže, tai daug garsų)

Išsimokykit šunį reaguoti į markerį "taip" arba į klikerio garsą. Atsitraukite tokiu atstumu nuo tvoros su dirgikliais, kur šuo dar gali ramiai reaguoti ir paimti maisto kąsnelį. Rami reakcija į kaimyną ar kitą dirgiklį - markeris arba klikerio garsas - apdovanojimas (viskas turi vykti labai greitai). tai jokiu būdu nėra dėmesio nukreipimas skanėstu - markiravimas vyksta tada, kai šuo ramiai stebi aplinką (kad ir sekundę), ir iš karto po to ateina maisto kąsnelis. Principas yra labai paprastas, bet pastebiu, kad pakonsultavus nuotoliu būna įvairių interpretacijų. Jei bandysite pratimą, būtinai nufilmuokite ir atsiųskite man įrašą, pakomentuosiu, ar teisingai darote :) Jei yra jautrumas garsams ir kitose situacijose, padės uostymo kilimėlis, iš kurio šuo turi išsiieškoti maisto kąsnelius. kai šuo maitinasi, paleiskite tylų įrašą (griaustinio, šunų lojimo ir pan) - taip nujautrinsite reakciją į garsus. Palaipsniui garso įrašą garsinkite (ne tos pačios sesijos metu).

Mokantis netempti pavadėlio reikia laikytis tam tikrų taisyklių - tai gana ilgas darbas, bet tikrai verta. O lojimas greičiausiai yra lydinti problema, nes šuo yra labai užsikūręs lauke 🙂 turiu seminarą pavadėlio netempimo problema https://fracco.lt/home/78-nuotolinis-seminaras-sos-suo-tempia-pavadeli.html

4 metų šuo dar yra jaunas šuo! Tikrai galima išmokyti 🙂 namų teritorijoje greičiausiai loja dėl to, kad "saugo" teritoriją, problema dažnai atsiranda dėl to, kad šuo tiesiog neturi ką veikti. Pradėjus loti, pabandykite tiesiog kviesti namo ir tiek - lauke galima būti tik tada, kai šuo ramus. Pavadėlio tempimo sprendimas prasideda dar išeinant iš namų - durys atsiveria tik tada, kai šuo ramus. Jei leisime visa jėga išsiveržti, šuo tikrai temos pavadėlį lauke. Paprastas pratimas: atidarote durų plyšį - šuo veržiasi - durys užsiveria. Nieko šuniui nesakote (jokių ne, fū ir pan). Kartojame. Kai šuo nusiramina, atsisėda ar atsitraukia, gauna leidimą išeiti pro duris. Lauke laikotės svarbiausios taisyklės - jei pavadėlis įsitempęs, šuo niekur nenueis.

ačiū labai už komentarą;))) bandysim taikyti.

ačiū :)

ne visiems pavyksta iš tų video kažką išmokti, neretai pas man ateina besimokę iš youtube ar pan., šunys kaip ir supranta, ko iš jų nori, bet ne iki galo :) viena pamoka pas dresuotoją gana dažnai yra kur kas vertingsnė už šimtus video - ypač tada, jei šuo jau turi elgsenos problemų :)

Žinokit, labai nuo kirpyklos priklauso. Vilniuje galiu rekomenduoti šunų kirpėją, ji tikrai moka užmegzti ryšį su šunimis ir atlieka procedūras patiriant kuo mažiau streso. Ir tikrai nesakys, kad daugiau nepriims 🤭

Na nevešim šuns kirpt i kita Lietuvos galą :) teks turbut patiems vargeli vargt 🙈tik tiek kad tas nesukalbamas tas musu padarėlis 🤣

Pratinkit prie procedūrų palaipsniui. Pradžioj bent šukavimą įveskite į dienos rutiną, jei kailis veliasi, naudokite specialų balzamą lengvesniam iššukavimui, kad kuo mažiau diskomforto būtų. Siekite procedūras su maloniais dalykais - perbraukiat kartą kailį šukomis, ir iš karto duokit apdovanojimą (skanėstą). Galima net ir įprastą maisto porciją taip sumaitinti. Vienas perbraukimas šukomis - kąsnelis, vienas perbraukimas šukomis - dar kąsnelis. Jei šuo apskritai nėra prisilietimų mėgėjas, pradžioj pradėkite apdovanoti už kailio paglostymą, o tik tada pereikite prie šukavimo. Kuo dažniau šunį šukuosite, tuo paprastesnis taps ir kirpimas, nebus tiek streso

ačiū :)