Ar turit ar turėjote savo tarpe asmenų, kurie buvo priklausomi ? Ar pavyko padėti žmogui? Žinau, tema asmeniška labai ir galbūt nelabai norima kalbėti, bet pradėjau gilintis į temas, kas kodėl ir kaip sukelia priklausomybę, būtų įdomu padiskutuot.

Baisus dalykas ta priklausomybė, didelės valios reikia išbristi.

Geriausia draugė su vyru buvo abu alkoholikai- narkomanai. Susipažino Minesotos programoj. Jau virš 10 metų negeria abu ir nieko nevartoja. O pas vyrą kaime tai yra tokių kur aš per 20 metų nesu blaivų mačius🤦 bet jie jau ir nesustos... Vyro tėtis gėrė labai - pasekmė : užmigo ant lieptelio ir miegant įkrito ir nuskendo. Tėčio pusbrolis irgi non stop gėrė - sustojo širdis nespėjus iki namų pareit. Senelis irgi visą gyvenimą gėrė nors medikai sakė dar gersi - mirsi. Aišku ir numirė. Mamos brolis realiai irgi nuo šnapso mirė (ištikrųjų tai 4 stadijos vėžys buvo, na bet alkoholis pliusų nepridėjo) Šiaip man gerti ir realiai negalima ,nes žiauriai durna būnu 🤦🤣 tai planas ištikrųjų yra nei lašo neimt! Galima tikrai ir be to gyventi ir manau labai gerai

Turėjau artimoj aplinkoj, bet jam tas gyvenimo būdas patiko ir tiesiog prasigėrė... Bet turiu du gerus pavyzdžius,vienas kaimynas labai gerdavo, laiptineje miegodavo, nes neužlipdavo iki 5 aukšto ir vieną dieną metė gėrimą, išsilaikė teises, nusipirko auto, įkūrė statybinių medžiagų įmonę, ir dabar pavyzdinis vyras. O kitas mano vyro draugas, buvo verslininkas, turejo šeimą, per tuos gėrimus žmona jį paliko ir vaikus išsivežė. Ir jis užsikodavo, dabar gal jau 10 metu negeria, verslas puikiai sekasi, daug keliauja su vaikais. Žmona negrįžo, bet žodžiu žmogus susitvarkė.

Turiu gana artimoje aplinkoje. Labai gaila, bet žmogus to nepripažįsta, negelbsti nei gražūs prašymai, nei stiprūs grasinimai kad neteks šeimos, darbo… kol pats to nepripažįsta, niekas iš aplinkos pagelbėti negali.

Labai artimoje aplinkoje nėra šios problemos, bet teko daug visko matyti. Kai kuriais atvejais tai net ir mirtimi baigėsi - sugėrovų laidotuvėse kažkodėl nebuvo.

Taip, turėjI artimąjį, kurį galiausiai ,,išgelbėjo’’ savižudybė… žinoma, ten galimai ir depresijos apraiškų buvo, bet alkoholis, manau, ne ką mažiau ,,padrąsino’’ tokiam žingsniui.

Esu dirbusi parduotuveje daug metu atgal-tai macius kai jaunimas, jaunos seimos pradeda tik savaitgaliais pavakarot, po tokiu daznu pavakarojimu atsiranda kasdieniniai pavakarojimai, paskui per diena keli kartai alko pirkimas, nusivaziuoja labai greitai-moterys dar greiciau, graudu ziureti....niekad negalvojau jog esam tikrai dau isgerianti tauta, kol nepadirbau ....drauge nenuejo vos panasiais keliais, gerai jog tinkama vyra sutiko ir pastojo-o tiesiog prasidejo nuo nekaltu vakareliu, kokteiliuku ir paskui noro tai daryti kasdien, ten kaip kokia duobe-traukia.....

Turėjau artimoje aplinkoje, tačiau užsikodavo ir jau kokie 9 m. kaip nevartoja, kažkiek gali paragauri pvz vyno, bet neužsikabliuoja...

Kaip turiu dede kuris uztrenke girtas zmonai ir mete gertu kai suprato,kad alko padaro zverimi :)

Bet žinau atvejų ne vieną, kam kodavimai padeda. Mamos kaimynas nuo 2015metų negeria, o buvo baisu baisu, koip gerė. Bet žinau, kur vyras tik du mėn ištverė.