"Sekmadienio sindromas“ („Sunday Scaries“ arba "Sunday Blues"). Ar jaučiate jį? Kaip jaučiatės, žinodami, kad ryt į darbą?

Šiek tiek yra jausmas, kad ryt darbo diena, tai tą dieną stengiuosi anksčiau namo grįžti, jei kur išvykę, būna toks savotiškas ruošimasis pirmadieniui.

Aš kartais laukiu pirmadienio ir noriu į darbą🫣🤣.

Nereikia ryt į darbą, tad nejaučiu jokio sindromo 😀

Sekmadienis man jausdavosi mokyklos laikais o dabar kai grafikas slenkantis tai bijau bet kurios savaitės dienos 😅

Kol buvau mokinė labai nemėgdavau sekmadienio, nes per jį visada darydavausi namų darbus. Bet dabar kažkaip visai mėgstu, nors ir dabar man ne poilsis, o buities darbų pasidarymas. 🫣

Džiaugiuosi kas dirba mėgstama darba,kaip sakoma susirask mėgiama darba ir į darba nereiks eiti,mano atveju neitikau savininkei ir kolegė davė patarima niekada neprieštarauk,pirma kart susidūriau taip nemalonu,stengiausi kaip tik galėjau geriausiai atlikti savo darba.🤷‍♀️

Šiuo metu nedirbu pagal dukrytės grafika gyvenam mokykla ,būreliai namai pietai tvarkymosi kasdienybė,o kai dirbau tokia situacija kai reikėdavo eiti tai tokia ytampa paskutiniu metu nuo žinutės negera buvo,ir kai nebedirbau i waiber ateina žinutė su tuo garsu tai nuo minties šiurpas pereidavo😒

Viskas gerai, tik pasiruošimo daugiau. Nerimo nėra.

Anksčiau būdavo nerimo prieš pirmadienį. Dabar kitas darbas, kita nuotaika. Tik vakarop pasiruošimo visokio daugiau dėl kitos savaitės. Bet ir tai nuotaikos negadina :)

Mėgstu savo darbą, tai dėl jo nejaučiu jokių neigiamų jausmų. Bet sekmadienių nemėgstu dėl to, kad reikia pasigaminti pietus įsidėjimui į darbą (labai nemėgstu gaminti) ir dėl to, kad vėl reikės anksti keltis (esu visiška pelėda) 😀 Kažkaip sekmadienio jau nelaikau savaitgaliu, man penktadienio vakaras ir šeštadienis yra tas laikas, kai galima visiškai atsipalaiduoti 😀