Ar jaučiate, kad senstate? Ar tai apmąstote? Ar pastebite pokyčius veidrodyje? Aš kažkur nuo 30 metų pastebėjau pirmas raukšleles, jau nebe tokias dailes rankas, o dar po gimdymo atsirado žilų plaukų. Ir taip pagalvoju, koks gyvenimas laikinas, kaip reikia džiaugtis akimirkomis. Jaučiuosi, kad nesenei buvau jauna, baigus mokyklą, studijas.... O dabar jaunimas mane laiko senąja karta. O kaip jūs jaučiatė? Ar negazdina tas senėjimas? Ar tai priimate kaip natūralų procesą? Ar jaučiatės pasiekę tiek kiek norėjote?

Tas klausimas ,,pasiekimas, ko norėjote'' ateina ties 40 metų riba. Ateina ir paskui praeina 😄

Jauciu, bet deja nelabai ka gali pakeisti

Labai jaučiu ir bijau ir pagalvot, kad jau nugyvenau kogero didžiają gyvenimo dalį ir nežinia kiek čia beliko...

Oj, jauciu dar ir kaip....sveikatos prasme baisiausia, isoriniai pokyciai ne tokie baisus

Suprantu kad metai eina.bet kol kas apie savo amžių negalvoju.tik jaučiu,kaip keičias supratimas,pakantumas kitoks.

Labai daug klausimų iškart, ko gero tikrai pergyvenat dėl senėjimo. Čia žmogaus natūra tokia, nieko nepakeisi turbūt. Niekada gyvenime nepergyvenau dėl senatvės, o kaip tik, kuo vyresnė esu, tuo labiau didėja meilė sau.

Yra pokyciu. Nazolabialines rauksles ryskeja, turiu zilu plauku, bet dazau, tai nesimato. Bet pati sau jauciuos grazesne nei budama 20m.

Labiausiai jaučiasi ant sportinių rezultatų, ištvermės.. Nepasiekiu jau tokių rodiklių, kokie buvo.

Su metais regėjimas blogėja, o šiaip nenagrinėju visų pokyčių. Neskauda man, kad 5 žilais plaukais daugiau turiu - juokais tą skaičių rašau, jau mokyklos laikais žilų plaukų turėjau ir man jie netrukdo

Pokyciu tikrai savy matau.